Atnaujinta: Trečiadienis, 2018 balandžio 18 21:17

 

Gamtos pėdsekystės pamokos 5–6 klasių mokiniams Labanoro girioje

   Balandžio 11 dieną dvidešimt penki penktų- šeštų klasių mokiniai, lankantys STEAM modulį ir besidomintys gamtos mokslais, Labanoro girioje dalyvavo edukacinėje programoje „Gamtos pėdsekystė“, lankėsi Ežerų žvejybos muziejuje bei Antano Truskausko medžioklės ir gamtos muziejuje Mindūnuose, Molėtų raj. Ežerų žvejybos muziejuje vaikai susipažino su to krašto žvejų gyvenimu, buitimi, apžiūrėjo senovės žmonių žvejybos įrankius.

   Ekspozicija išdėstyta atstatytoje XIX a. žvejo pirkioje ir svirne. Seniausias muziejaus eksponatas yra įspūdingas 4 metrų ilgio XV a. luotas. Mokinius sudomino interaktyvi ekspozicija apie šiame regione labiausiai paplitusias žuvis. Mokiniai apžiūrėjo įspūdingą A. Truskausko surinką įvairių pasaulio žemynų žvėrių, paukščių iškamšų ir kailių kolekciją. Lektorius Andrejus Gaidamavičius supažindino mokinius su skirtingų žemynų gyvūnais. Vaikai sužinojo daug įdomių faktų apie egzotinių gyvūnų gyvenimą, jų išskirtinumą ir paplitimą, fotografavosi šalia labai tikroviškai atrodančių žvėrių. Muziejuje lektorius supažindino mus su įvairių gyvūnų pėdsakais, paaiškino, kaip juos atskirti gamtoje, ne tik parodė, bet ir mokė pasigaminti kai kurių laukinių gyvūnų gipsinius pėdsakus. Šitaip pasiruošę ir išmokę gamtos pėdsekystės pamokas, patraukėme į Labanoro girią. Vaikai noriai ieškojo laukinių gyvūnų pėdsakų, juos atpažino, fotografavo. Fotoaparatas ir liniuotė – būtiniausi kiekvieno gamtos pėdsekio įrankiai. Fotografuoti reikia ne tik vienos pėdos atspaudą, bet ir atstumą tarp pėdsakų (žingsnį). Pagal žingsnio plotį, pėdsakų išsidėstymą jame galima nustatyti judėjimo pobūdį ar net apskaičiuoti judėjimo greitį. Vadovaujant lektoriui A Gaidamavičiui, mokiniai pagal paliktus gyvūnų pėdsakus mokėsi atkurti įvykius ir sudėlioti rišlų pasakojimą. Pavasarinė atbundanti gamta ragino visus keliauti gilyn į mišką. Vadovas labai išradingai mokė vaikus pažinti kai kurias medžių rūšis, pasakojo apie paslaptingą skruzdėlių gyvenimą, jų svarbą kitiems gyvūnams. Visų dėmesį patraukė sula aptekęs kelmas. Mokiniai sužinojo, kad medžių sula maitinasi kai kurie vabzdžiai. Didelę nuostabą vaikų veiduose išvydome, vadovui pakvietus paragauti liepų pumpurų. Pasirodo, jie ne tik skanūs, bet ir labai maistingi.

   Didelį įspūdį mokiniams paliko ir aukščiausias Lietuvoje apžvalgos bokštas, esantis Labanoro regioniniame parke, šalia Mindūnų. Apžvalgos bokšto aukštis – 36 metrai. Nors kai kurie mokiniai, lipdami į Eifelį primenantį bokštą, baiminosi aukščio, tačiau vaizdas, kurį išvydo užlipę, pranoko visus lūkesčius. Nuo bokšto viršaus atsivėrė vaizdas į Lakajų kraštovaizdžio draustinį, apimantį Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerų duburius. Žavėjomės puikia panorama į Siesarties ežerą su salomis ir garsiąja Labanoro giria.

   Tokios gamtos pėdsekystės edukacinės pamokos, buvimas gamtoje, jos stebėjimas ir tyrinėjimas didina mokinių gamtinį raštingumą, padeda geriau pažinti gamtą, mokiniai lavina vaizduotę, kūrybiškumą. Tai skatina mokinius savarankiškai tyrinėti, domėtis aplinka, ugdyti pastabumą, atrasti naujus dalykus.

   Dėkojame Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro projektų vykdymo komandai už suteiktą galimybę dalyvauti projekte „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra".

Matematikos mokytoja Angelė Grigonienė

ATGAL