Decrease font size Default font size Increase font size
Straipsnių peržiūrėjimai
446190

Svečiai

Dabar svetainėje 13 svečiai (-ių) ir narių nėra

Share

 Mokinių sveikų įgūdžių ugdymas

Mokinių tėveliai ir mes, dirbantys mokykloje, turime bendrą tikslą – saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą. Mūsų darbas yra mokyti vaikus, kad jie suprastų, kas gali pakenkti jų ar draugų sveikatai, o kas padėtų būti sveikesniais ir stipresniais. Labai norisi, kad tėvelių išmokyti asmens higienos ar fizinio aktyvumo įgūdžiai ir toliau būtų puoselėjami.

 

 

    Kiekvienais metais mokiniai profilaktiškai pasitikrina sveikatą, todėl kasmet yra analizuojami vaikų sveikatos duomenys pagal pateiktus „Vaiko sveikatos pažymėjimus“ (forma Nr. 0.27-1/a.). 2018 m. visi Šaltinių pagrindinės mokyklos mokiniai pas savo šeimos gydytoją profilaktiškai pasitikrino sveikatą.

     Mūsų mokykloje visiškai sveikų, t. y., neturinčių jokių lėtinių susirgimų, yra 45 %  pradinių ir 40 % vyresniųjų klasių mokinių. Tiek darželiuose, tiek mokyklose pastebima, kad kuo vyresni vaikai, tuo daugiau išaiškinama lėtinių sveikatos sutrikimų.

     Jau ne vienerius metus registruojamos tos pačios vaikų sveikatos problemos: 2018 metais kas trečias miesto moksleivis turėjo regos sutrikimų – pagrindinis sutrikimas trumparegystė. Mūsų mokykloje regos sutrikimų turi 36% pradinių klasių mokinių ir 30 %  5-10 klasių mokinių. Mažųjų tarpe sveikatos problemos panašios, tik jų amžiaus ypatumai lemia tai, kad tam tikri sutrikimai dažnai būna fiziologiniai ir su amžiumi išnyksta, pvz.: toliaregystė 2018 m. buvo užregistruota praktiškai kas antram patikrintam pirmokui ar plokščiapadystė. Didesnį nerimą kelia tos ligos, kurioms amžius neturi įtakos, pvz.: kvėpavimo sistemos ligos, epilepsija, cukrinis diabetas. Kvėpavimo sistemos sutrikimai buvo registruoti maždaug kas aštuntam moksleiviui, iš kurių didžiausią dalį sudarė vaikų sergamumas bronchine astma. 

     Mokykloje kas penktam mokiniui diagnozuotas skeleto – raumenų sistemos sutrikimas, t. y., netaisyklinga laikysena. Laikysena vadinama individuali, įprasta kūno padėtis judant ir nejudant. Tačiau ji, kaip ir visi mūsų įgūdžiai bei įpročiai, nėra įgimta. Taisyklinga laikysena formuojasi visą gyvenimą, tad nuo pat vaikystės būtina vaiką mokyti taisyklingai sėdėti, sėdint ir stovint nesikūprinti. Laikysena svarbi ne vien kūno išvaizdai, bet ir bendrai savijautai, normaliai vidaus organų veiklai. Taisyklinga laikysena priklauso ir nuo raumenų. Jei raumenys silpni, vaikas greitai pavargsta. Negalėdamas ilgai išbūti vienoje padėtyje, ją keičia kita, dažnai netaisyklinga. Laiku neperspėjus, netaisyklinga padėtis tampa įprastine. Nekoreguojant laikysenos gali atsirasti stuburo raumenų, raiščių, nervų, kraujagyslių pakitimai. Minėti pakitimai gali sukelti nugaros, kojų, galvos skausmus, vidaus organų funkcijos sutrikimus. Vaikai tampa mažiau judrūs ir būna fiziškai silpnesni, o tai skatina rimtesnius sveikatos sutrikimus.

      Gydytojai įspėja, kad šiuo metu mūsų visuomenėje vyrauja mobiliųjų telefonų epidemija ir situacija darosi vis blogesnė. Šią epidemiją gydytojai pavadino – spausdinimo arba žinučių kaklu („text neck“). Spausdinimo kaklas – tai padėtis, kai žmogus yra susikūprinęs ir žiūri į telefoną ar planšetę valandų valandas, tuo sukeldamas dideles apkrovas stuburui ir regėjimui.

      Mokslininkai apskaičiavo, kad mobiliųjų telefonų naudotojai į juos žiūri vidutiniškai keturias valandas per dieną – tai reiškia, kad per metus kaklinė stuburo dalis gauna 1400 valandų papildomos įtampos. Jaunimas prie mobiliųjų telefonų praleidžia dar daugiau laiko. Žmogaus galva sveria iki 5,5 kilogramo, tačiau, ją palenkus, kaklo raumenims tenka įsitempti iki penkių kartų daugiau, dėl to pervargsta kaklas ir sprandas, nebeišlaikoma taisyklinga padėtis, atsiranda anatominių pakitimų ir net gali išsivystyti lėtinis artritas.

      Pagrindinės vaikų sveikatos problemos, be abejo, siejamos su mažu vaikų judėjimu. Vaikai, kurie praleidžia daug laiko prie kompiuterio ar žaisdami telefonu, dažniau turi padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, labiau rizikuoja nutukti ar turėti antsvorį, susirgti depresija, jiems būdingesni nerimo sutrikimai, įvairūs regėjimo negalavimai, didėja tikimybė suaugus sirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.

     Yra pakankamai mokslinių įrodymų, kad fizinis aktyvumas yra viena iš svarbiausių sveiko gyvenimo būdo sudėtinių dalių. Norint, kad pagerėtų širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų būklė, raumenų pajėgumas, kaulinio audinio tankis bei tvirtumas, mažėtų streso, nerimo bei depresijos simptomai, mažėtų galimybė nutukti ar turėti antsvorį, gerėtų mokymosi rezultatai, rekomenduojama:

  •      Visi vaikai ir paaugliai turi kasdien sukaupti mažiausiai 60 minučių vidutinio ar didesnio intensyvumo fizinės veiklos, pvz., slidinėjimas, važiavimas dviračiu, riedučiais, įvairiausi žaidimai vaikų žaidimo aikštelėse, parkuose, paplūdimiuose, sporto aikštelėse ir kiemuose, kūno kultūros pamokos mokykloje, fizinis aktyvumas per pertraukas. Visa vaikų ir paauglių fizinė veikla turėtų būti kiek galima įvairesnė.
  • Mokykloje kasdien prasėdima apie 3–6 valandas (kartais ilgiau), neskaičiuojant papildomų užsiėmimų, pamokų ruošos namie. Taigi, bendras sėdint praleistas laikas gali siekti 8–9 valandas kasdien. Siekiant padidinti vaikų ir paauglių fizinį aktyvumą, būtina riboti laiką, praleidžiamą žiūrint televizorių, naudojantis kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, pradinukams iki 1 valandos per dieną, o paaugliams (12 – 17 metų) – iki 2 valandų per dieną.
    •       Tiek vaikams, tiek suaugusiems, norintiems išsaugoti savo sveikatą patartina mažiau naudotis visuomeniniu ar asmeniniu transportu – kuo dažniau jį keisti ėjimu pėsčiomis ar važiavimu dviračiu, riedlente, paspirtuku.
  •       Patartina pasidalyti darbus šeimoje ir padėti tėvams bei seneliams apsipirkti, sutvarkyti namus, gaminti maistą, nuplauti automobilį, pavedžioti šunį lauke, padėti sode, darže ar ūkyje. Ypač tinkamos visos fiziškai aktyvios veiklos gamtoje su šeima ar bendruomene: pasivaikščiojimai, iškylos, žygiai, talkos, sporto šventės, varžybos, fiziškai aktyvūs gimtadieniai ar kitos šventės.

    Praktikuojant vaikų ir paauglių fizines veiklas itin svarbi socialinė ir emocinė aplinka. Vaikai turi jausti džiaugsmą, malonumą, pasitenkinimo savimi ir fizine veikla atmosferą. Tokią aplinką sukuria aktyvus tėvų ir kitų šeimos narių, mokytojų, draugų ir bendraamžių dalyvavimas. Labai svarbus yra supratimas, aktyvus palaikymas ir tiesioginis dalyvavimas. Labai svarbu, kad vaikų sveikatos stiprinime dalyvautų visa mokyklos bendruomenė – mokytojai,  vaikai ir jų tėveliai. Sveiki vaikai – sveika visuomenė ateityje.

 

Alvyra Kirkliauskienė,

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

 

Ieškoti...

Dalyvaujame projektuose

Bendradarbiaujame